Kaip išvengti karščio streso galvijų fermose?

galvijai

 

Nors sakoma – šiluma kaulų nelaužo, bet dauguma mūsų karštį lengvai pakelia tik iki tam tikros ribos. Jei pasidaro karčiau – tampame nedarbingi. Dar labiau, negu žmones, karštis veikia naminius galvijus, jei jie palikti saulės atokaitoje arba įkaitusiame tvarte. Jiems ne tik karšta, bet dar apninka kraujasiurbiai vabzdžiai. Deja, be šeimininko jie negali pasirinkti pavėsio ar atsigerti vandens.

Prasta oro cirkuliacija tvartuose, kartu su didele drėgme ir aukšta temperatūra yra pagrindinės priežastys, dėl kurių juose laikomos karvės patiria šilumos stresą. Šilumos stresas gali neigiamai paveikti galvijų sveikatą, vaisingumą, pieno gamybą ir imunitetą.

Atlikti tyrimai parodė, kad kylant oro temperatūrai  karvės mažiau ėda, tad natūraliai sumažėja ir primilžis. Kaistant orui, išauga susirgimo mastitu pavojus.  Be to, esant karščiui, mažėja galvijų vaisingumas  ir didėja veršingų karvių persileidimo tikimybė.      

Nustatyta, kad melžiamos karvės kūno temperatūra turi būti apie 38,8oC +/- 0,5oC. Jos jautriai reaguoja į žymesnius temperatūros pokyčius ir veiksnius, darančius įtaką karvių šilumos mainams su aplinka. Šie veiksniai yra oro temperatūra, šilumos spinduliavimo energija, oro greitis ir santykinė drėgmė.

karvės

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Broniaus Bakučio, šylant klimatui stebime nebūdingus ekstremalius šilumos ir šalčio šuolius, nuo kurių galvijus galime apsaugoti laikydami juos tinkamai įrengtuose tvartuose ne tik žiemą, bet ir vasarą. Atrodo, tai yra puikus sprendimas, tačiau ne visi tvartai ar pastogės pritaikyti laikyti galvijus vasarą. Susirūpinti verčia laikinos pastogės ar tvartai, dengti parankinėmis pigiausiomis medžiagomis be papildomos termoizoliacijos. Dauguma šiuolaikinių tvartų lubų neturi, stogu uždengiama visa bendra ūkinio pastato erdvė, nebėra, kaip anksčiau apsaugančių lubų.  Dėl tos priežasties svarbu ne tik gerai izoliuoti stogą, bet ir pasirinkti tokią dangą, kuri kuo mažiau šilumos perduotų į patalpos vidų, nes saulė tiesiogiai kaitina dangą, ko kuria yra ūkinio pastato erdvė.

Čia pravartu prisiminti stogo dangą, kurios lakštai daug dešimtmečių  naudojami ūkinių pastatų stogų dengimui – tai banguoti pluoštinio cemento lakštai, dar vadinami šiferiu. Šią dangą daugelį metų užsakovai rinkosi dėl puikių techninių savybių, ilgaamžiškumo ir montavimo paprastumo.  Lietuvos gamintojo „Eternit Baltic“ banguoti lakštai daugiau nei 20 metų naudojami pramoninių ir individualių ūkių pastatam dengti. Remaintis sukaupta tarptautine patirtimi, gamintojas šiai dangai suteikia 30 metų tarnavimo garantiją. Banguoti lakštai gaminami įvairių spalvų kartu su priedais ir stogo detalėmis. Nors metalo skardos alternatyva stogams visada buvo po ranka, tačiau vien stogo danga nedaro stebuklų, jei ji klojama nesikonsultuojant su specialistais, o tiesiog dedamas pigiausias variantas.

 

 

Reikia izoliacijos

Kaip žinia, vien stogo dangos nepakanka galvijams apsaugoti nuo saulės karščio poveikio. Stogas turi būti pakankamai gerai izoliuotas, kad izoliacinis sluoksnis sugertų didelę šiluminės energijos dalį.

Esant tinkamai įrengtam, tradicine stogo danga – banguotais pluoštinio cemento lakštais uždengtam ir  gerai izoliuotam stogui, temperatūra karštą vasaros dieną jo vidinėje pusėje krenta iki 20 laipsnių, lyginant su išorės stogo dangos temperatūra, kuri saulės atokaitoje gali siekti net 60 laipsnių.  

Toks stogas, kartu su pakankamu patalpų vėdinimu užtikrina geras gyvulių laikymo sąlygas kepinant saulei. Nuo oro temperatūros ir kūno šilumos spinduliavimo greičio tiesiogiai priklauso gyvūno šiluminės energijos apykaita su aplinka.  Oro judėjimas padidina šilumos spinduliavimą nuo karvės odos. Oro judėjimas taip pat padidina drėgmės ir prakaito išgarinimą, kurie padeda gyvūnui atvėsti.

Mokslininkai nustatė, kad optimaliausia melžiamų karvių gyvenimo temperatūra arba komforto zona yra tarp +5°C ir +25°C. Melžiamų karvių tvarto pastatas turi būti toks, kad minėta vidaus temperatūra būtų palaikoma nuolat, nepriklausomai nuo sezono.

fermos

Esant žemesnei temperatūrai karvė suvartoja daugiau pašaro, paversdama jį šilumine energija, kartu sumažindama pieno gamybą. Termometro stulpeliui pakilus virš minėtos komforto zonos, karvės mažiau ės, norėdamos sumažinti gaunamos energijos perteklių. Nustatyta, kad dėl perkaitimo primilžis gali sumažėti net iki 20 proc. Įrodyta, kad šilumos stresas labiausiai neigiamai veikia, kai kelias dienas būna karšta, vėliau atvėsta ir vėl užkaista. Karvė nespėja prisitaikyti prie staigiai kylančios ir vėl krentančios temperatūros.

Esant nepastoviai, šokinėjančiai aukštai temperatūrai, patariama karves laikyti ne ganyklose, gerai vėdinamuose ir izoliuotuose tvartuose. Per didelė santykinė oro drėgmė taip pat turi neigiamą poveikį karvėms ir žiemą, ir vasarą. Žiemą, jei gyvūno kailis šlapias, sumažėja jos izoliacinės, šilumą sulaikančios savybės. Vasarą – didelė oro drėgmė sumažina garavimą, kartu suprastėja karvių šilumos apykaita.  Dėl to, pakankama oro cirkuliacija tvartuose svarbi ir žiemą ir vasarą.

JAV atliktas tyrimas išnagrinėjo pieno primilžio ir oro temperatūros bei santykinės drėgmės ryšį (žr. lentelę).

Temperatūros ir drėgmės indekso lentelė

temperatūros ir drėgmės indeksų lentelė

 

Suprantama, kad šilti ir vėdinami tvartai reikalingi žiemą, tačiau kam reikalinga izoliuoti tvartus vasaros metu? Atsakymas paprastas, apšiltintas – izoliuotas tvartas ir stogas tiek pat gerai apsaugo patalpas nuo šalčio, kaip ir nuo karščio.

Tinkama danga uždengtas ir gerai apšiltintas tvarto stogas bei sienos neleidžia į patalpos vidų prasiskverbti saulės šilumos energijai. Šios priemonės, kartu su pakankamu vėdinimu gerokai sumažina galvijų patiriamą karščio stresą ir leidžia išlaikyti jų produktyvumą net ir alinant karščiams. 

Stogų ir fasadų skaičiuoklė
Paprastai galite apskaičiuoti stogo ir fasado statybos ar atnaujinimo biudžetus, gauti smulkią sąmatą ir brėžinius.
Eternit akademija
Sužinokite, kada vyks Eternit Akademijos mokymai arba pasikvieskite mokymų autobusiuką į savo miestą.