Asbestinių stogų keitimas: šalina „tylųjį žudiką“ ir dėl sveikatos, ir dėl estetikos

Eternit Baltic 14/01/2019

Asbestos removal program
Corrugated sheets
Lietuvoje vis dar yra apie milijoną tonų asbestinio šiferio, kurį gydytojai vadina„ tyliuoju žudiku“. Higienos instituto duomenimis, apie 50 kasmet Lietuvoje nustatomų plaučių vėžio atvejų gali būti susiję su asbesto poveikiu. Gyventojams jau daugiau nei dešimtmetį teikiama valstybės parama senų šiferio stogų keitimui iš sveikatai nekenksmingų medžiagų pagamintomis dangomis.

Asbesto dulkės žudo ir po kelių dešimtmečių

Įpratę gyventi asbestiniais stogais dengtuose namuose, daugelis susidarė klaidingą nuomonę, kad metams bėgant šie tampa nekenksmingi. Sveikatos specialistai purto galvas: asbesto dulkės, kurių įkvėpus gali išsivystyti plaučių vėžys, per laiką niekur nedingsta. Jos ypač pavojingos asbestiniam stogui dūlant, trupant.

Kasmet mūsų šalyje nustatoma 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių, Higienos instituto tyrimų duomenimis, apie 50 gali būti sukelti ilgalaikio asbesto poveikio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad dažniausiai asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po 20–30 metų. Susergama nebūtinai plaučių vėžiu – gali pasireikšti asbestozė, skrandžio, krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys. Nors į rizikos grupę dažniausiai įtraukiami su statybomis dirbę žmonės, asbesto plaušeliai į plaučių audinį patenka ir tiesiog keičiant namo stogą.

Po dvidešimties metų eksploatacijos prasideda natūralus asbesto turinčių lakštų dūlėjimas, į aplinką pasklinda plika akimi nematomos skaidulos.

„Asbestas ir asbesto turinčios medžiagos yra priskiriamos pavojingų atliekų rūšiai. Smulkinant ar kitaip pažeidžiant asbestą, susidaro smulkios dulkės, kurios gali nusėsti kvėpavimo takuose ir sukelti tikrai didelę žalą žmogaus sveikatai“, – teigia UAB „Toksika“ komercijos vadovas Lukas Andronavičius.

Lietuvoje tik 2000-aisiais metais uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose. Tuo metu gyventojai nuosavų namų stogų keisti neskuba.

„Problema iš tikrųjų didelė. Dažnai važiuoju pro Marijampolę, ten, ypač važiuojant toliau už miesto, kartais matau gyvenviečių, kur pakeistas tik vienas kitas stogas. Senų asbestinių stogų tikrai yra daug“, – pastebi stogų ir fasadų dangomis prekiaujančios įmonės „Vidara“ prekybos skyriaus vadovas Romaldas Stankūnas.

Dažniausiai stogą pasiryžę keisti žmonės gyvena 1950–1960 metais statytuose namuose.

Mažėja biurokratijos

Nacionalinės mokėjimo agentūros teikiamą paramą asbestinių stogų dangos keitimui gali gauti gyvenamąją vietą kaimo vietovėje deklaravę gyventojai. Deklaruota gyvenamoji vieta turi sutapti su namo, kurio stogo dangą norima atnaujinti, vieta. Žemės ūkio ministerijos nustatytose taisyklėse nurodoma, kad finansuojamas gyvenamosios paskirties vienbučių, dvibučių arba daugiabučių namų stogų keitimas.

Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 2000 eurų. Paprastai padengiama iki 50 proc. visų naujo stogo išlaidų.

„Kai prasidėjo pirmosios asbesto šalinimo programos, galbūt žmones gąsdino visas tas dokumentų pridavimas, sudėtingumas. Klientai mūsų pirmiausia klausdavo, kaip pateikti dokumentus, – sako R. Stankūnas. – Pernai, šiemet viskas yra žymiai paprasčiau, aiškiau, mažiau biurokratijos“.

Paprastai žmonės pirmiausia kreipiasi į stogo danga, priedais ir medžiagomis prekiaujančią įmonę, kur paskaičiuojama, kiek kainuotų pasikeisti stogą. Tada teikia paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Vertinant projektus, skiriami balai, jų daugiau surinkti gali tikėtis pensininkai, mažamečių vaikų turintys asmenys, daugiavaikės šeimos, neįgalieji, nedarbingais pripažinti žmonės.

Po paraiškos patvirtinimo galima planuoti darbus, pirkti medžiagas. „Atėmus seno šiferio utilizacijos išlaidas iš kompensuojamos sumos – žmogui lieka apie 1800–1900 eurų. Tokia pinigų suma tikrai paskatina žmogų dalyvauti asbesto šalinimo programoje“, – įsitikinęs R. Stankūnas.

Dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra kompensuoja išlaidas ne tik stogo dangai, bet ir izoliacinei medžiagai, apskardinimo elementams, vėjalentėms, kraigams, jeigu keičiama mediena – medinėms konstrukcijoms, lietaus nuvedimo sistemai. „Žmogui pačiam, kad užbaigtų stogo rekonstrukciją, ne tiek daug pinigų reikia investuoti“, – praktiniais pastebėjimais dalinasi „Vidara“ prekybos skyriaus vadovas R. Stankūnas.

Svarbiausios asbesto šalinimo taisyklės

Didžiausias pavojus kyla pradėjus dirbti su asbestine danga – gyventojai dažnai ima stogus keisti neapsirūpinę apsauginėmis priemonėmis, šiferį skaldo, smulkina, norėdami jį sutalpinti į mažesnes taras, liečia plikomis rankomis. Su stogo dangomis dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai savo jėgomis nusprendę atsinaujinti stogą gyventojai asbesto lakštus tiesiog meta žemyn.

„Pasitaiko, kad žmonės bando seną dangą nuimti ir keisti patys. Jiems leidžiame suprasti, kad perkamos medžiagos nemažai kainuoja ir keliame klausimą, ar jie sugebės viską padaryti taisyklingai, tvarkingai“, – sako R. Stankūnas, pastebėjęs, kad gyventojai vis dažniau darbus patiki profesionaliems stogdengiams.

Viena pagrindinių taisyklių dirbant su sveikatai kenksminga asbestine medžiaga – turėti su ja kuo mažiau kontakto.

„Visų pirmą rekomenduočiau samdytis profesionalus, kurie yra dirbę su asbesto atliekomis. Jeigu nusprendėte tuos darbus daryti savo jėgomis, reikėtų naudoti visas įmanomas apsaugos priemones: respiratorius, apsauginius drabužius, pirštines. Po darbo su asbestu reikėtų šias priemones utilizuoti“, – pataria L. Andronavičius, UAB „Toksika“ komercijos vadovas.

Asbestas turėtų būti atsargiai nuimamas, tvarkingai sudedamas ant palečių ir supakuojamas su plėvele arba sudedamas į sandarius maišus, kad smulkios dulkės nesklistu į aplinką. Pasak L. Andronavičius, svarbiausia taisyklė – jokiu būdu nesmulkinti lakštų.

Seną šiferį utilizuoti galima dviem būdais: patiems pristatyti į asbesto šalinimo aikšteles, arba kviestis pavojingų atliekų tvarkytojus, kurie atliekas išsiveš. Dalyvaujantys stogų keitimo programoje gyventojai privalo turėti dokumentą, įrodantį, kad asbesto lakštus utilizavo tinkamai, tik tuomet jie sulauks paskirtos kompensacijos.

Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras asbesto gaminius jau prieš kelis dešimtmečius yra pripažinęs pirmos kategorijos kancerogenais. Keisti asbestinius stogus žmones vis dažniau skatina ne vien susirūpinimas savo ir kaimynų sveikata, finansinė parama, bet ir geresnio estetinio vaizdo paieškos. Pagal naujas technologijas iš sveikatai ir aplinkai palankių žaliavų gaminamos stogų dangos geriau sulaiko šilumą, garsą.